- svotija
- svotijà sf. (2) NdŽ, Ds; L, RtŽ 1. KŽ vestuvių palyda, svotai: Visa svotijà važiuoja paskui kraitvežius Skdt. Neką te iš kuogių prirenka [muzikantams], svotijà – tai kitas reikalas Sug. Neduok, Dieve, dabar eit svotìjon: išlaidos didžiausios! Mžš. Važiuojant svotìjo[n], reik turėt ir pinigo Skrb. Neseniai buvo vieno[je] svotìjo[je], dabar vėl užukvietė kiton svotìjon Krs. Atvažiuoja visi svotìjon Mrc. Agar svotìjon prašė? Slm. Jaunojo svotijà raiti atjoja, moteros – svočia, pamergiai – važiavo Mlt. Tai daugumas, tai gražumas svotìjos! Rod. Mūsų svotulių svotìjoj būta, mūsų svotulių svietas regėta (d.) Prng. Reikia jum, svoteliai, ne svotijon eiti NS807(Kp). 2. Dg, Smal, Slk piršlybos: Važiuoja svotìjon svotas su ženyku Vrn. Jis buvo svotìjo[je] jo sesers J. 3. Krs žmonos ar vyro tėviškė: Pirmiausia važiuoja svotìjon, nuvažiavę deras pasogo LKT371(Prl). Anas dagi pirmąkart svotìjoj Slk. Atvažiavo svotìjon ir pasivaišino Vrn.
Dictionary of the Lithuanian Language.